Prieš kokius porą metų, kalbėdamas su vienu Kauno parduotuvių tinklo savininku, išgirdau tokį sakinį: „Mes vis dar viską skaičiuojam Excel’yje, o konkurentai jau turi robotus sandėliuose.” Tas pokalbis man įstrigo, nes būtent tuo metu pradėjau pastebėti, kaip į Lietuvos rinką ima skverbtis danų technologijų kompanijos su gana netikėtais, bet praktiškais sprendimais. Ir ne, tai nėra apie kažkokias futuristines koncepcijas – dažniausiai tai visai paprasti dalykai, kurie tiesiog veikia.
Kodėl būtent Danija?
Jei pagalvoji, Danija visada buvo šiek tiek keista šalis technologijų prasme – jie nesivaiko didžiausių ir gražiausių dalykų, o labiau koncentruojasi į tai, kas realiai palengvina gyvenimą. Danų mentalitetas apie skaitmenizaciją yra gana žemiškas: jei sprendimas nesumažina laiko sąnaudų ar nepagerina klientų patirties, jis tiesiog neturi vertės. Ši filosofija dabar keliauja ir į Lietuvą.
Skirtingai nei didieji JAV ar Vokietijos žaidėjai, danų startuoliai dažnai siūlo mažesnio masto, bet greičiau įgyvendinamus sprendimus. Tai patrauklu vidutinio dydžio Lietuvos verslams, kurie neturi biudžetų didelėms IT transformacijoms.
Ką konkrečiai jie siūlo prekybos sektoriui
Pastebėjau kelis pavyzdžius, kurie tikrai verti dėmesio:
- Sandėlių valdymo sistemos su AI elementais – ne tas įprastas skaičiavimas, o realus prognozavimas, kada prekė baigsis, atsižvelgiant į sezoniškumą ir net orų prognozes. Skamba keistokai, bet vienas Vilniaus maisto prekių tinklas taip sumažino sugedusių prekių kiekį beveik trečdaliu.
- Mokėjimų integracijos, kurios leidžia mažoms parduotuvėms priimti tiek grynuosius, tiek įvairiausius skaitmeninius mokėjimus be didelių papildomų mokesčių bankams. Tai ypač aktualu mažesniems miestams, kur žmonės vis dar mišriai naudoja mokėjimo būdus.
- Žiedinės ekonomikos platformos – čia danai tikrai stiprūs. Kalbu apie sistemas, padedančias sekti produktų grąžinimus, remontą, perpardavimą. Lietuvoje tai dar gana nauja tema, bet auga.
O paslaugų sektoriuje?
Čia įdomiau. Danų sprendimai paslaugų versle labiau orientuoti į klientų komunikaciją ir automatizavimą. Grožio salonai, remonto dirbtuvės, net teisininkų kontoros pradeda naudoti danų kurtus įrankius, kurie automatiškai valdo rezervacijas, primena klientams apie susitikimus, ir – tai man patinka labiausiai – analizuoja, kada klientai linkę atšaukti vizitus, ir siūlo prevencinius sprendimus.
Vienas mano pažįstamas, turintis automobilių serviso verslą Klaipėdoje, prieš metus įsidiegė tokią danišką sistemą. Sako, kad iš pradžių atrodė perteklinė – juk turėjo tą patį daryti per telefoną. Bet po kelių mėnesių pastebėjo, kad neatvykusių klientų sumažėjo beveik per pusę. Ne todėl, kad sistema stebuklinga, o todėl, kad ji tiesiog primena laiku ir tinkamu būdu.
Kas čia svarbiausia – ne technologija, o mąstysena
Tikriausiai didžiausias dalykas, kurį danų startuoliai atneša į Lietuvą, nėra pati technologija. Tai požiūris – nereikia visko keisti iš karto, užtenka rasti vieną skausmingą procesą ir jį sutvarkyti. Lietuviai verslininkai dažnai linkę arba visiškai ignoruoti skaitmenizaciją, arba mesti į ją visą biudžetą vienu kartu, tikintis stebuklo.
Danai moko kitokio kelio – palaipsniui, be didelio triukšmo, bet su aiškiu tikslu. Ir gal būtent dėl to jų sprendimai taip gerai prigyja pas mus. Nes galiausiai visi norim to paties – kad darbas būtų lengvesnis, klientai patenkinti, o sandėlyje netrūktų prekių tada, kai jų labiausiai reikia.
Vietoj taško – kelios mintys pamąstymui
Jei turi verslą ir vis dar dvejoji, ar verta investuoti į skaitmenizaciją, gal verta pažiūrėti ne į didžiausius ir garsiausius sprendimus, o į tuos mažesnius, praktiškus, kurie sprendžia konkrečią problemą. Danų startuoliai savo veikimo būdu tarsi primena – nereikia lūžti dėl technologijų, reikia tiesiog rasti tai, kas realiai padeda. O kartais tas sprendimas atkeliauja iš visai netikėtos vietos, pavyzdžiui, iš mažos Skandinavijos šalies, kuri visada mokėjo daryti dalykus paprastai, bet efektyviai.
