Prieš kelerius metus važiuodamas per Vilniaus centrą retai pastebėdavai kažką, kas priminė skandinavišką paprastumą versle. Šiandien situacija kitokia – vis daugiau lietuviškų parduotuvių, kavinių ir paslaugų teikėjų atrodo taip, lyg būtų persikėlę tiesiai iš Kopenhagos priemiesčio. Tai nėra atsitiktinumas. Danijos verslo kultūra, ypač jos požiūris į klientų aptarnavimą, darbuotojų autonomiją ir tvarumą, palaipsniui skverbiasi į mūsų rinką, ir tai keičia žaidimo taisykles.
Danai turi savitą santykį su verslu – jie nesivaiko greito pelno bet kokia kaina, o labiau orientuojasi į ilgalaikį pasitikėjimą. Tas pats „hygge“ jausmas, kurį danai taiko namuose, persikėlė ir į jų parduotuves bei restoranus: mažiau agresyvios reklamos, daugiau dėmesio erdvei ir žmogui joje. Vilniuje šis principas jau matomas – pavyzdžiui, kai kurie nauji kavinių tinklai sąmoningai atsisako perkrautų meniu ir vietoj to siūlo kelis, bet kokybiškus produktus.
Kas konkrečiai keičiasi
Pirmiausia – darbuotojų valdymo modelis. Danijos įmonėse hierarchija dažnai būna sąlyginai plokščia, sprendimai priimami greičiau, o darbuotojai turi daugiau laisvės veikti savarankiškai. Lietuviškos įmonės, bendradarbiaujančios su danų partneriais ar investuotojais, pastebi, kad toks modelis realiai sumažina biurokratiją. Vietoj to, kad kiekvienas žingsnis būtų derinamas su vadovybe, darbuotojui tiesiog patikima priimti sprendimą vietoje.
Antra – skaidrumas kainodaroje ir paslaugose. Danai nemėgsta paslėptų mokesčių ar sudėtingų sąlygų smulkiu šriftu. Ši filosofija pamažu persiduoda ir Vilniaus verslams – ypač tose srityse, kur konkurencija su skandinaviškomis įmonėmis yra tiesioginė, pavyzdžiui, e. prekyboje ar paslaugų sektoriuje.
Trečia – tvarumas kaip natūrali, o ne primesta praktika. Danijoje aplinkosauga integruota į kasdienį verslo mąstymą, ne kaip rinkodaros gudrybė, o kaip savaime suprantamas dalykas. Vilniaus įmonės, kurios bendradarbiauja su danų partneriais, pastebi, kad klientai pradeda to tikėtis ir iš jų – ne dėl mados, o todėl, kad tai tampa norma.
Ką realiai gali padaryti lietuviška įmonė
Jeigu norite pritaikyti kai kuriuos šiuos principus savo versle, nereikia iš karto viską keisti. Verta pradėti nuo mažų dalykų – peržiūrėti, ar jūsų kainodara tikrai skaidri, ar darbuotojai turi pakankamai laisvės spręsti klientų problemas be nuolatinio vadovo įsikišimo, ar jūsų erdvė (fizinė ar skaitmeninė) nėra perkrauta nereikalingais elementais.
Kitas svarbus žingsnis – ilgalaikio santykio su klientu kūrimas vietoj vienkartinio pardavimo mentaliteto. Tai reiškia mažiau agresyvios rinkodaros ir daugiau investicijų į tai, kad klientas grįžtų pats, nes jautėsi gerai aptarnautas, o ne apgautas gudria akcija.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į darbuotojų gerovę – ne kaip į HR punktą, o kaip į realų verslo prioritetą. Danijos įmonėse investicija į darbuotojo pasitenkinimą dažnai atsiperka per mažesnę kaitą ir geresnį klientų aptarnavimą, nes patenkintas darbuotojas paprasčiausiai dirba geriau.
Vietoj tašką dedančios pastraipos – kelios mintys pakeliui
Nemanau, kad Vilnius taps antra Kopenhaga, ir tikriausiai taip neturėtų būti – mūsų miestas turi savo charakterį, kuris skiriasi nuo skandinaviško. Bet tam tikri principai, ypač susiję su skaidrumu, pasitikėjimu ir paprastumu, atrodo, veikia nepriklausomai nuo geografijos. Jei jūsų versle kažkas jaučiasi per daug sudėtinga ar dirbtina, gal verta pažvelgti, kaip tai daro danai – ne todėl, kad jie tobuli, o todėl, kad jų sprendimai dažnai grįsti sveiku protu, o ne trumpalaikiu efektu.
