Kai kompiuteris pradeda nervinti labiau nei kamščiai Kaune
Žinote tą jausmą, kai spaudžiate „atidaryti” ir laukiate. Ir laukiate. Ir dar laukiate. Kava jau atvėso, o „Word” dokumentas vis dar kraunasi. Arba dar geriau – atidarote naršyklę, o ji elgiasi taip, lyg jūsų kompiuteris būtų kažkur iš 2003-ųjų. Kaune, kur gyvenimo tempas tikrai nėra lėtas, toks kompiuteris gali tiesiogiai kainuoti pinigus, laiką ir nervus.
Šis straipsnis nėra skirtas IT specialistams. Jis skirtas tiems, kurie tiesiog nori, kad jų kompiuteris veiktų taip, kaip turėtų – greitai, patikimai ir be staigmenų. Aptarsime realias priežastis, kodėl technika sulėtėja, ir ką galite padaryti patys, o kada verta kreiptis į profesionalus.
Pirmiausia supraskime: kodėl kompiuteris iš viso lėtėja?
Daugelis žmonių mano, kad kompiuteris lėtėja tiesiog todėl, kad „paseno”. Iš dalies tai tiesa, bet ne visai. Realybė yra sudėtingesnė ir, svarbiausia, dažnai pataisoma.
Kompiuterio lėtumas paprastai kyla iš kelių pagrindinių šaltinių:
- Perpildytas kietasis diskas. Kai diske lieka mažiau nei 10–15% laisvos vietos, sistema pradeda „dusti”. Windows ir macOS naudoja laisvą disko vietą kaip laikiną atmintį – kai jos nėra, viskas sulėtėja dramatiškai.
- Per mažai operatyvinės atminties (RAM). Jei turite 4 GB RAM ir bandote vienu metu dirbti su naršykle (su 20 atidarytų skirtukų), „Zoom” ir „Photoshop” – kompiuteris tiesiog neturi kur „mąstyti”.
- Fone veikiančios programos. Kiek programų šiuo metu veikia jūsų kompiuteryje? Greičiausiai daugiau, nei manote. Antivirusinės, „update” servisai, debesų sinchronizacijos programos – visa tai ryja resursus.
- Perkaitimas. Kompiuteris, kuris perkaista, sąmoningai sulėtina savo darbą, kad apsisaugotų nuo žalos. Tai vadinama „thermal throttling” ir tai yra labai dažna, bet retai diagnozuojama problema.
- Kenkėjiška programinė įranga. Virusai, šnipinėjimo programos ir kriptovaliutų „kasėjai” gali sunaudoti 80–100% jūsų procesoriaus resursų, nieko apie tai nepranešdami.
- Pasenusi programinė įranga arba tvarkyklės. Neatnaujinta sistema gali turėti klaidų, kurios tiesiogiai veikia greitį.
Gera žinia: dauguma šių problemų yra išsprendžiamos. Bloga žinia: kai kurios reikalauja laiko, žinių arba investicijų.
Ką galite padaryti patys – be jokių specialių žinių
Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų, kuriuos galite padaryti šiandien, dabar, nemokamai.
Perkraukite kompiuterį. Skamba trivialiai, bet rimtai – daugelis žmonių savo kompiuterių neperkrauna savaites ar net mėnesius. „Hibernate” ir „Sleep” režimai nėra tas pats, kas perkrovimas. Tikras perkrovimas išvalo laikiną atmintį, uždaro „pakibusius” procesus ir leidžia sistemai pradėti iš naujo. Tai turėtų būti pirmas žingsnis visada.
Patikrinkite, kas veikia fone. Windows sistemoje paspauskite Ctrl + Shift + Esc ir atidarykite „Task Manager”. Skirtuke „Processes” matysite, kurios programos naudoja daugiausiai procesoriaus ir atminties. Jei matote kažką nepažįstamo, naudojančio 50–80% CPU – tai rimtas signalas.
Išvalykite paleisties programas. Kiekvieną kartą, kai įjungiate kompiuterį, automatiškai paleidžiasi dešimtys programų. Dauguma jų – nereikalingos. Windows 10/11: Task Manager → „Startup” skirtukas. Dešiniuoju mygtuku spustelėkite nenaudojamas programas ir pasirinkite „Disable”. Tai vienas iš labiausiai pavertinamų dalykų, kuriuos galite padaryti.
Atlaisvinkite disko vietos. Atidarykite „File Explorer”, dešiniuoju mygtuku spustelėkite diską C: ir pasirinkite „Properties” → „Disk Cleanup”. Sistema pati ras ir pasiūlys ištrinti laikinus failus, senus „Windows Update” failus ir kitą šiukšlę. Kartais taip galima atlaisvinti 5–15 GB.
Patikrinkite, ar nėra virusų. Windows Defender yra visai neblogas ir yra įdiegtas automatiškai. Paleiskite pilną sistemos patikrinimą. Jei neturite antivirusinės programos – tai problema pati savaime.
Fizinė kompiuterio priežiūra: apie ką niekas nekalba
Čia prasideda dalis, kurią dauguma žmonių visiškai ignoruoja – ir veltui. Kompiuteris yra fizinis prietaisas su ventiliatoriais, radiatoriais ir oro kanalais. Ir jis kaupia dulkes. Daug dulkių.
Vidutinis stacionarus kompiuteris ar nešiojamas kompiuteris, naudojamas 2–3 metus be valymo, viduje atrodo kaip apleistas rūsys. Dulkių sluoksnis ant procesoriaus radiatoriaus veikia kaip šilumos izoliatorius – procesorius negali atvėsti, perkaitsta ir sulėtina darbą.
Ką daryti:
- Stacionariam kompiuteriui: Kartą per 6–12 mėnesių atidarykite korpusą ir išpūskite dulkes suspaustu oru (galima nusipirkti specialius balionėlius). Ypač atkreipkite dėmesį į procesoriaus radiatorių ir maitinimo bloką.
- Nešiojamam kompiuteriui: Čia sudėtingiau – ventiliacijos angos yra mažos ir greitai užsikemša. Galite pabandyti išpūsti dulkes per ventiliacijos angas, bet dažnai reikia atidaryti apatinę dangą. Jei nesate tikri – geriau kreipkitės į specialistą.
- Termopasta: Procesorius su radiatoriumi jungiami per termopastą, kuri laikui bėgant išdžiūsta ir praranda efektyvumą. Po 3–5 metų jos pakeitimas gali sumažinti procesoriaus temperatūrą 10–20 laipsnių. Tai jau reikalauja tam tikrų žinių, bet Kaune tai padaryti nėra brangu.
Praktinis patarimas: jei jūsų nešiojamas kompiuteris dirba ant lovos ar sofos – sustokite. Minkšti paviršiai užkemša ventiliacijos angas apačioje. Naudokite kietą paviršių arba specialų laptopo stovą su ventiliacija.
Kada laikas investuoti į aparatūros atnaujinimą
Kartais problema nėra programinė ar dulkės – kartais kompiuteris tiesiog per silpnas šiuolaikiniams poreikiams. Ir čia prasideda svarbus klausimas: pirkti naują ar atnaujinti seną?
Atsakymas dažnai nustebina žmones: atnaujinti seną kompiuterį dažnai yra daug pigiau ir efektyviau nei pirkti naują.
SSD disko įdiegimas yra bene didžiausias greičio šuolis, kurį galite padaryti. Jei jūsų kompiuteryje dar yra senasis HDD (mechaninis) diskas – jo pakeitimas SSD yra kaip automobilio variklio pakeitimas. Sistema paleidžiama per 10–15 sekundžių vietoje 2–3 minučių. Programos atsidaro akimirksniu. Kaune 500 GB SSD kainuoja 40–70 eurų, o jo įdiegimas su duomenų perkėlimu – papildomai 20–40 eurų. Tai viena geriausių investicijų, kurią galite padaryti.
RAM atnaujinimas – antra pagal efektyvumą investicija. Jei turite 4 GB RAM, atnaujinimas iki 8 GB ar 16 GB gali kardinaliai pakeisti situaciją, ypač jei dirbate su daugeliu programų vienu metu. 8 GB DDR4 modulis kainuoja 20–35 eurus. Svarbu: prieš perkant patikrinkite, ar jūsų kompiuteris palaiko atnaujinimą – kai kurie nešiojami kompiuteriai turi „sulituotą” RAM.
Kada vis dėlto verta pirkti naują:
- Kompiuteriui daugiau nei 8–10 metų
- Procesorius yra iš „Core i3” pirmos ar antros kartos arba senesnės AMD serijos
- Pagrindinė plokštė nebelaiko naujesnių komponentų
- Remontas kainuotų daugiau nei 50% naujo kompiuterio kainos
Programinė įranga, kuri tikrai padeda (ir kuri tik apsimeta)
Internetas pilnas programų, žadančių „pagreitinti jūsų kompiuterį 300%”. Dauguma jų yra arba nenaudingos, arba aktyviai kenksmingos. Leiskite būti atviriems.
Vengti: „PC Cleaner Pro”, „Registry Cleaner”, „Speed Booster” ir panašios programos. Registro valymas Windows sistemoje praktiškai neduoda jokio apčiuopiamo greičio padidėjimo, bet gali sukelti sistemos nestabilumą. Daugelis šių programų yra tiesiog reklaminis programinės įrangos platinimo mechanizmas.
Tikrai naudingos priemonės:
- CCleaner (nemokama versija) – laikinų failų valymas. Naudokite tik failų valymo funkciją, ne registro valymo.
- CrystalDiskInfo – nemokama programa, kuri parodo jūsų kietojo disko „sveikatą”. Jei matote geltonus ar raudonus įspėjimus – tai rimtas signalas, kad diskas gali netrukus sugesti.
- HWMonitor – rodo komponentų temperatūras realiuoju laiku. Jei procesoriaus temperatūra viršija 90°C apkrovos metu – perkaitimo problema yra reali.
- Malwarebytes (nemokama versija) – puikiai aptinka kenkėjišką programinę įrangą, kurią praleido pagrindinė antivirusinė.
Dar vienas praktinis patarimas: jei naudojate „Chrome” naršyklę ir ji „ryja” RAM – tai normalu. „Chrome” yra žinomas dėl didelio atminties naudojimo. Alternatyvos: „Firefox” yra efektyvesnis atminties požiūriu, „Edge” (naujoji versija) taip pat yra gana greita ir lengva. Taip pat – peržiūrėkite savo naršyklės plėtinius. Kiekvienas įdiegtas plėtinys naudoja papildomus resursus.
Kauno kompiuterių remonto rinka: ką žinoti prieš einant
Jei patys nenorite arba negalite spręsti problemos – Kaune yra nemažai kompiuterių remonto ir priežiūros vietų. Tačiau kaip ir bet kurioje paslaugų rinkoje, kokybė labai skiriasi.
Keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:
Diagnostika turėtų būti nemokama arba pigi. Jei servisas reikalauja 20–30 eurų vien už tai, kad pažiūrėtų, kas negerai – tai jau signalas. Daugelis sąžiningų servisų Kaune siūlo nemokamą arba simbolinę diagnostiką.
Klauskite dėl kainų iš anksto. Prieš palikdami kompiuterį, paprašykite apytikslės kainos. Geras servisas visada gali pasakyti orientacinę kainų ribą. „Pamatysim” be jokių skaičių – ne geras ženklas.
Duomenų atsarginė kopija. Prieš atiduodami kompiuterį į servisą, padarykite svarbių duomenų kopiją. Tai ne todėl, kad servisas yra nesąžiningas – tiesiog remonto metu gali nutikti visokių dalykų, ir atsakomybė už duomenų praradimą dažniausiai yra jūsų.
Klauskite, ką tiksliai darys. Jei servisas siūlo „pilną sistemos valymą ir optimizavimą” be jokių detalių – paprašykite paaiškinti, ką tai konkrečiai reiškia. Ar tai bus fizinis valymas? Sistemos perkrovimas? SSD įdiegimas? Kiekvienas iš šių dalykų turi skirtingą vertę ir kainą.
Vidutinės kainos Kaune (2024 m. orientacinės):
- Operacinės sistemos įdiegimas: 30–50 €
- Viruso pašalinimas: 20–40 €
- SSD įdiegimas su duomenų perkėlimu: 20–40 € (be paties SSD kainos)
- Termopastos keitimas nešiojamam kompiuteriui: 20–35 €
- RAM atnaujinimas: 10–20 € (be paties modulio kainos)
Greitis kaip įprotis: kaip palaikyti kompiuterį tvarkingą ilgai
Geriausias gydymas – prevencija. Ir čia nereikia daug pastangų – tik keletas reguliarių įpročių, kurie ilgainiui sutaupo daug laiko ir pinigų.
Kas savaitę: Uždarykite visas programas ir perkraukite kompiuterį. Tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių dalykų.
Kas mėnesį: Patikrinkite, ar nėra Windows atnaujinimų. Taip, žinome – jie kartais erzina. Bet saugumo atnaujinimai yra būtini. Taip pat – peržiūrėkite įdiegtas programas ir pašalinkite tas, kurių nenaudojate.
Kas 3–6 mėnesius: Paleiskite pilną antivirusinę patikrą. Patikrinkite disko užpildymą – jei artėjate prie 80–90% – laikas tvarkyti failus arba pirkti papildomą saugyklą.
Kas metus: Fizinis kompiuterio valymas nuo dulkių. Jei nešiojamas kompiuteris – bent jau išpūskite ventiliacijos angas. Taip pat verta patikrinti kietojo disko sveikatą su CrystalDiskInfo.
Dar vienas dalykas, kurį dažnai ignoruojame: debesų saugyklos sinchronizacija. „OneDrive”, „Google Drive”, „Dropbox” – visos šios programos nuolat veikia fone ir sinchronizuoja failus. Jei turite lėtą interneto ryšį arba daug failų – tai gali reikšmingai sulėtinti kompiuterį. Patikrinkite sinchronizacijos nustatymus ir apribokite, ką ir kada sinchronizuojate.
Lėtas kompiuteris – tai ne likimas, o sprendžiama problema
Jei šį straipsnį perskaitėte iki galo, greičiausiai jūsų kompiuteris tikrai kelia problemų. Ir dabar žinote, kad tai nėra kažkokia mistinė techninė bėda, kurią gali išspręsti tik specialistai baltais chalatais.
Pradėkite nuo paprasčiausio: perkraukite kompiuterį, išvalykite paleisties programas, patikrinkite, kiek laisvos vietos liko diske. Šie trys žingsniai nieko nekainuoja ir dažnai duoda apčiuopiamų rezultatų per 15 minučių. Jei to nepakanka – pažiūrėkite į fizinę priežiūrą ir galimus aparatūros atnaujinimus. SSD įdiegimas yra bene geriausias pinigų investavimas į kompiuterio greitį, kurį galite padaryti.
O jei viskas tai atrodo per sudėtinga arba tiesiog neturite laiko – Kaune yra pakankamai kompetentingų servisų, kurie tai padarys už protingą kainą. Svarbiausia – žinokite, ko klausti, ir neleiskite savęs įtikinti, kad jums reikia naujo kompiuterio, kai senas dar gali puikiai tarnauti dar kelerius metus.
Lėtas kompiuteris yra kaip automobilis su nupūstomis padangomis – ne laužas, o tiesiog prietaisas, kuriam reikia šiek tiek dėmesio. Ir dažniausiai tai kainuoja daug mažiau, nei manote.
