Žalioji revoliucija mūsų kiemuose – ar išnaudojame potencialą?
Kai prieš dešimtmetį Danija pradėjo masiškai investuoti į atsinaujinančią energetiką, daugelis skeptikų tik gūžčiojo pečiais. Šiandien ši Skandinavijos šalis generuoja beveik pusę savo elektros iš vėjo jėgainių, o saulės energetika kasmet auga dviženkle išraiška. Tuo tarpu Lietuvoje, nors ir matome saulės elektrinių bumą, vis dar žiūrime į šią sritį su tam tikru atsargumu. Kodėl?
Pernai lankydamasis Kopenhagoje, kalbėjausi su keliais energetikos sektoriaus ekspertais. Vienas jų, ilgametis „Ørsted” kompanijos konsultantas Nielsas, pasakė kažką, kas įstrigo: „Lietuviai turi daugiau saulės nei mes, bet mažiau drąsos investuoti į ją.” Ir jis turbūt teisus. Nors geografiškai esame panašiose platumose, Danija sugebėjo sukurti sistemą, kuri pavertė atsinaujinančią energetiką ne tik aplinkosauginiu prioritetu, bet ir pelningu verslu.
Skaičiai, kurie verčia suklusti
Pradėkime nuo faktų. Lietuvoje saulės elektrinių galia per pastaruosius trejus metus išaugo nuo 83 MW iki beveik 500 MW. Įspūdinga? Taip. Bet palyginkime su Danija, kuri turėdama panašų gyventojų skaičių ir mažiau saulėtų dienų, jau 2022 m. pasiekė 1,7 GW instaliuotos galios.
Įdomu tai, kad danų sėkmės istorija prasidėjo ne nuo didelių valstybinių elektrinių, o nuo smulkaus ir vidutinio verslo investicijų. Restoranai, viešbučiai, prekybos centrai – visi suprato, kad saulės moduliai ant stogo nėra tik žalias PR triukas, bet ir rimta finansinė nauda.
Štai keletas skaičių, kurie verčia susimąstyti:
– Vidutinė komercinės saulės elektrinės atsipirkimo trukmė Danijoje – 5-7 metai
– Lietuvoje šis rodiklis svyruoja tarp 6-9 metų
– Danijoje beveik 40% visų komercinių pastatų turi saulės modulius
– Lietuvoje šis skaičius nesiekia 15%
Danų receptas: kodėl jiems pavyko?
Danijos sėkmės istorija nėra atsitiktinė. Ji paremta trimis kertiniais elementais, kuriuos galėtume pritaikyti ir Lietuvoje.
Pirma, stabilumas. Danijos vyriausybė dar 2012 m. nustatė aiškias žaidimo taisykles, kurios nesikeičia kas pusmetį. Investuotojai žino, ko tikėtis po 5 ar 10 metų. Lietuvoje tuo tarpu reguliacinė aplinka keičiasi taip dažnai, kad verslininkai tiesiog bijo investuoti ilgalaikėje perspektyvoje.
Antra, finansavimo prieinamumas. Danijos bankai sukūrė specialius finansinius produktus, skirtus būtent atsinaujinančios energetikos projektams. Palūkanos mažesnės, grąžinimo terminai ilgesni. Pas mus tuo tarpu daugelis bankų vis dar žiūri į saulės energetiką kaip į rizikingą sritį.
Trečia, bendruomenių įtraukimas. Danijoje įprasta, kad verslas jungiasi į energetines bendrijas, dalijasi resursais ir kartu investuoja į didesnius projektus. Lietuvoje kiekvienas dar bando „išsikepti savo pyragą”.
Mano draugas Kasparas, turintis nedidelę baldų gamyklą Alytuje, pernai investavo į 80 kW saulės elektrinę. „Pradžioje galvojau, kad tai bus tik papildoma išlaida. Dabar suprantu, kad tai buvo vienas geriausių mano verslo sprendimų,” – pasakoja jis. Per pirmuosius metus elektrinė sumažino jo elektros sąskaitas 40%, o su dabartinėmis elektros kainomis investicija atsipirks greičiau nei per 6 metus.
Praktiniai žingsniai verslui: nuo ko pradėti?
Jei esate verslo savininkas ir svarstote apie investiciją į saulės energetiką, štai keletas praktinių patarimų:
1. Atlikite energetinį auditą. Prieš investuodami, tiksliai išsiaiškinkite savo energijos poreikius. Galbūt jums reikia mažesnės elektrinės nei manote? O gal didesnės?
2. Išnagrinėkite finansavimo galimybes. Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios paramos programos, įskaitant ES fondų paramą ir APVA subsidijas. Neapsiribokite tik banko paskola.
3. Paskaičiuokite tikrąjį atsipirkimo laiką. Įvertinkite ne tik elektros kainų taupymą, bet ir mokestines lengvatas, galimybę parduoti perteklinę energiją.
4. Pagalvokite apie energetinę bendriją. Galbūt galite susivienyti su gretimais verslais ir investuoti į didesnį projektą, kuris būtų efektyvesnis?
5. Konsultuokitės su tais, kas jau įgyvendino. Lietuvoje jau yra nemažai sėkmingų istorijų – pasikalbėkite su kolegomis verslininkais.
Vienas didžiausių mitų, kurį dažnai girdžiu – „Lietuvoje per mažai saulės”. Tai tiesiog netiesa. Mūsų klimato sąlygomis saulės elektrinė gali pagaminti apie 950-1050 kWh energijos per metus iš kiekvieno instaliuoto kilovato. Tai visai neblogas rodiklis, palyginus su Europos vidurkiu.
Kliūtys, kurias reikia įveikti
Žinoma, ne viskas taip rožėmis klota. Lietuvos verslininkai susiduria su keliomis specifinėmis problemomis, kurių danai neturi.
Pirmiausia – biurokratija. Norint įsirengti didesnę nei 30 kW elektrinę, reikia pereiti tikrą popierinį maratoną. Leidimai, derinimas su ESO, projektavimas – visa tai užtrunka mėnesius. Danijoje šis procesas užtrunka vidutiniškai 3 kartus trumpiau.
Antra problema – tinklo pajėgumai. Kai kuriose Lietuvos vietose tiesiog nėra techninių galimybių prijungti naujų elektrinių. Tinklas nepritaikytas decentralizuotai energijos gamybai. Danija į tinklo modernizavimą investavo prieš dešimtmetį, o mes tik pradedame.
Trečia – kvalifikuotų specialistų trūkumas. Nors saulės elektrinių montuotojų Lietuvoje daugėja, tikrai profesionalių įmonių, turinčių patirties su komerciniais projektais, vis dar trūksta. Rezultatas – prastesnė montavimo kokybė ir ilgesnis atsipirkimo laikas.
Danijos verslo modeliai, kuriuos galėtume kopijuoti
Danai sugalvojo keletą inovatyvių verslo modelių, kurie galėtų puikiai veikti ir Lietuvoje:
Energijos kaip paslaugos modelis (EaaS). Įmonė investuoja į saulės elektrinę kliento teritorijoje, prisiima visas išlaidas ir rizikas, o klientas tiesiog perka pagamintą elektrą mažesne nei rinkos kaina. Po sutarto laikotarpio (paprastai 10-15 metų) elektrinė pereina kliento nuosavybėn.
Bendruomeninės elektrinės. Kelios įmonės, esančios tame pačiame pramoniniame rajone, investuoja į bendrą didesnę elektrinę ir dalijasi pagaminta energija pagal investicijų dydį.
Saulės energijos obligacijos. Danijoje populiaru, kai įmonės išleidžia „žaliąsias obligacijas” ir pritraukia finansavimą iš smulkių investuotojų. Šie gauna fiksuotą grąžą, o įmonė – pigesnį finansavimą nei iš banko.
Kalbėjausi su Vilniaus universiteto energetikos ekspertu dr. Vytautu Raškausku, kuris pabrėžė: „Lietuvos verslas dar neišnaudoja visų finansinių instrumentų, kurie galėtų padėti įgyvendinti saulės energetikos projektus. Danijos patirtis rodo, kad kūrybiški finansiniai sprendimai gali gerokai paspartinti sektoriaus augimą.”
Rytojaus horizontai: kur link judame?
Nors dar atsiliekame nuo Danijos, tendencijos teikia vilčių. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos verslo investicijos į saulės energetiką 2023 m. išaugo 62% lyginant su 2022 m. Tai rodo, kad supratimas apie šios srities naudą auga.
Tikėtina, kad artimiausiais metais matysime keletą svarbių pokyčių:
1. Akumuliatorių sistemų integravimas taps standartu, ne išimtimi. Tai leis verslui maksimaliai išnaudoti pagamintą energiją.
2. Energetinės bendrijos taps populiaresnės, ypač pramoniniuose parkuose.
3. Atsiras daugiau specializuotų finansinių produktų, skirtų būtent žaliosios energetikos projektams.
4. Reguliacinė aplinka stabilizuosis, suteikdama verslui daugiau pasitikėjimo investuoti.
5. Matysime daugiau hibridinių sprendimų – saulės elektrinės kartu su vėjo turbinomis ar biomasės jėgainėmis.
Kai saulė tampa verslo partnere, ne tik gamtos dovana
Ar Lietuva pasieks Danijos lygį per artimiausius penkerius metus? Tikriausiai ne. Bet ar galime iš jų pasimokyti ir pritaikyti geriausias praktikas? Neabejotinai taip.
Saulės energetika Lietuvoje jau nėra tik entuziastų ar ekologiškai nusiteikusių verslininkų sritis. Tai tampa rimta verslo strategija, padedančia ne tik sumažinti išlaidas, bet ir užsitikrinti energetinį saugumą bei konkurencinį pranašumą.
Mano nuomone, svarbiausia pamoka iš Danijos – nereikia laukti, kol sąlygos bus tobulos. Jie pradėjo investuoti į saulės energetiką, kai technologijos buvo daug brangesnės ir mažiau efektyvios nei dabar. Bet jie pradėjo, mokėsi iš klaidų ir šiandien yra priekyje.
Lietuvos verslui laikas nustoti žiūrėti į saulę tik kaip į dangaus kūną, kuris kartais pasirodo pro debesis. Laikas pradėti matyti ją kaip patikimą verslo partnerį, kuris kasdien siunčia nemokamą energiją – tereikia išmokti ją pagauti.
