Lietuvos rinkos ypatumai ir galimybės Danijos verslui
Lietuvos rinka pastarąjį dešimtmetį tapo viena dinamiškiausių Baltijos šalyse, o tai tikrai neatsitiko atsitiktinai. Šalis su 2,8 milijono gyventojų gali pasirodyti nedidelė Danijos įmonėms, įpratusioms prie 5,8 milijono namų rinkos, tačiau būtent čia slypi unikalios galimybės. Lietuvos ekonomika 2025 metais augo apie 2,4 procento, o prognozės 2026-iesiems rodo tolesnį stabilų augimą, ypač technologijų, logistikos ir žaliosios energetikos sektoriuose.
Danijos verslui Lietuva turėtų būti įdomi ne tik dėl geografinio artumo – tiesioginiai skrydžiai iš Kopenhagos į Vilnių ar Kauną trunka vos pusantros valandos. Svarbiau tai, kad lietuviai puikiai priima skandinaviškas vertybes: skaidrumą, kokybę, inovacijas ir tvarumą. Šalies verslo kultūra per pastaruosius metus stipriai evoliucionavo link vakarietiškų standartų, nors išliko tam tikrų posovietinių bruožų, kuriuos būtina suprasti.
Lietuvos stiprybės, kurios turėtų dominti Danijos įmones, apima išskirtinai spartų skaitmeninių paslaugų diegimą – šalis yra tarp lyderių ES pagal e-valdžios paslaugų prieinamumą. Fintech sektorius klesti, o Vilnius tapo vienu iš svarbiausių fintech centrų regione po Brexit. Be to, Lietuva turi išvystytą IT specialistų bazę su konkurencingomis atlyginimų sąnaudomis, palyginti su Skandinavija. Logistikos sektorius taip pat yra strateginė sritis – Klaipėdos uostas tarnauja kaip svarbus vartai į Rytų Europą.
Teisinė aplinka ir verslo struktūros kūrimas
Įmonės registravimas Lietuvoje yra gana paprastas procesas, kuris gali užtrukti vos kelias darbo dienas, jei viską paruošite tinkamai. Danijos įmonėms rekomenduojama rinktis uždarąją akcinę bendrovę (UAB), kuri atitinka Danijos ApS struktūrą. Minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 eurų, kas yra simbolinė suma, tačiau praktikoje verta įnešti daugiau, kad parodytumėte rimtumą lietuviškiems partneriams ir bankams.
Registracijos procesą galima atlikti nuotoliniu būdu, tačiau čia slypi pirmoji klaida, kurią daro daugelis užsienio įmonių. Teoriškai viskas atrodo paprasta – užpildote formas, pateikiate dokumentus, sumokate mokesčius. Realybėje susidursite su specifiniais reikalavimais, kurie nėra akivaizdūs iš pirmo žvilgsnio. Pavyzdžiui, jums reikės lietuviško banko sąskaitos įstatiniam kapitalui įnešti, bet bankas neatidarys sąskaitos be įmonės registracijos pažymėjimo. Šis užburtas ratas sprendžiamas per laikinus sprendimus, kuriuos žino tik patyrę vietiniai konsultantai.
Labai rekomenduoju nuo pat pradžių įtraukti lietuvišką buhalterinę įmonę arba konsultantą. Tai nėra tik formalumas – Lietuvos mokesčių sistema turi savo niuansų, kurie gali tapti nemaloniais siurprizais. Pavyzdžiui, PVM registracija yra privaloma, kai apyvarta viršija 45 000 eurų per metus, bet jei planuojate prekiauti su kitomis ES šalimis, registruotis verta iš karto. Pelno mokestis Lietuvoje yra 15 procentų, kas yra šiek tiek mažiau nei Danijoje (22 procentai), tačiau yra specifinių atskaitymų ir lengvatų, kurias galite panaudoti.
Darbo sutarčių sudarymas Lietuvoje turi savo specifiką. Lietuvos darbo kodeksas yra gana lankstus, palyginti su kai kuriomis kitomis ES šalimis, bet griežtesnis nei Danijoje tam tikrais aspektais. Bandomasis laikotarpis gali būti iki trijų mėnesių, o atleidimo procedūros reikalauja aiškaus pagrindimo ir kompensacijų. Danijos įmonėms, įpratusioms prie lankstesnių „flexicurity” principų, tai gali pasirodyti šiek tiek biurokratiška.
Kultūriniai skirtumai ir komunikacijos ypatumai
Čia prasideda tikrasis iššūkis, kurį daugelis Danijos verslininkų nepakankamai įvertina. Lietuviai ir danai gali atrodyti panašūs – abi tautos vertina punktualumą, profesionalumą ir efektyvumą. Tačiau komunikacijos stilius ir verslo santykių kūrimas skiriasi labiau, nei tikitės.
Danų komunikacija yra tiesioginė, bet minkšta – jūs įpratę į konsensuso ieškojimą, „hygge” atmosferą net versle, ir į tai, kad hierarchijos yra gana plokščios. Lietuvoje formalumas yra svarbesnis, ypač pradiniuose susitikimų etapuose. Pirmame susitikime neskubėkite pereiti prie vardo – geriau naudokite „ponas” ar „ponia” su pavarde, kol jums bus pasiūlyta kitaip. Tai nėra šaltumas, tiesiog kitoks mandagumo kodas.
Lietuviai versle yra tiesioginesni nei danai, kai reikia pareikšti nesutikimą ar kritiką. Tai, kas danui gali pasirodyti kaip pernelyg aštru, lietuviui yra tiesiog efektyvi komunikacija. Priešingai, danų būdas švelninti kritiką per „sandwiching” metodą (kritika tarp dviejų komplimentų) gali būti suprastas kaip neaiškumas ar net nesugebėjimas priimti sprendimų.
Verslo santykiai Lietuvoje kuriami lėčiau nei Danijoje. Lietuviai nori pažinti savo partnerius asmeniškai prieš sudarydami ilgalaikius sandorius. Tai reiškia, kad pirmasis susitikimas neturėtų būti vien apie skaičius ir sutartis – skirkite laiko neformaliems pokalbiams, susidomėkite šalimi, jos istorija, kultūra. Vakarienė po oficialių derybų nėra tik malonumas, o dažnai būtina verslo santykių dalis, kur priimami tikrasis sprendimai.
Dar vienas svarbus aspektas – lietuviai vertina kompetenciją ir ekspertizę. Jei atvykstate kaip Danijos įmonės atstovas, iš jūsų tikimasi, kad tikrai gerai išmanosite savo sritį. Paviršutiniškos žinios ar per daug marketinginio „fluff” be konkrečių faktų gali pakenkti jūsų reputacijai. Būkite pasirengę detaliai atsakyti į techninius klausimus.
Rinkos tyrimas ir konkurencijos analizė
Prieš įeinant į Lietuvos rinką, kruopštus tyrimas yra būtinas, ir čia negalima pasikliauti tik statistika iš Eurostat ar bendrais rinkos ataskaitų. Lietuvos rinka turi savo specifines dinamikas, kurios ne visada atsispindi oficialiuose duomenyse.
Pirmiausia turite suprasti, kas jau veikia jūsų sektoriuje. Lietuvos rinkoje konkuruoja trys pagrindinės grupės: vietinės lietuviškos įmonės, kurios dažnai turi stiprius vietinius ryšius ir supranta rinką iš vidaus; kitos užsienio įmonės (ypač lenkiškos, vokiškos ir skandinaviškos), kurios jau įsitvirtinusios; ir nauji žaidėjai, dažniausiai iš technologijų sektoriaus. Kiekviena grupė turi savo privalumų.
Vietinės įmonės dažnai konkuruoja kaina ir vietiniais ryšiais. Jos žino, kaip veikia neoficialios verslo tinklai, turi ilgalaikius santykius su klientais ir tiekėjais. Jūsų, kaip Danijos įmonės, konkurencinis pranašumas turėtų būti kokybė, inovacijos, patikimumas ir tarptautinė patirtis. Lietuviai vis labiau vertina šiuos aspektus, ypač jaunesnė verslininkų karta ir stambesnės įmonės.
Kainodara Lietuvoje reikalauja balanso. Negalite tiesiog perkelti Danijos kainų – perkamoji galia yra mažesnė, nors sparčiai auga. Vidutinis atlyginimas Lietuvoje 2026 metais yra apie 1800-2000 eurų „į rankas”, kas yra maždaug trečdalis Danijos lygio. Tačiau tai nereiškia, kad turite konkuruoti tik kaina. Lietuvos rinka yra segmentuota – yra klientų, kurie ieško pigiausio sprendimo, bet taip pat auga segmentas, kuris nori kokybės ir yra pasirengęs mokėti.
Labai svarbu identifikuoti savo tikslinę auditoriją. Jei jūsų produktas ar paslauga yra premium segmente, orientuokitės į Vilnių ir Kauną, kur koncentruojasi didžioji dalis perkamosios galios. Jei siūlote B2B sprendimus, žinokite, kad Lietuvoje veikia apie 70 000 įmonių, bet tik apie 5000 jų yra vidutinės ar didelės. Šios įmonės dažnai jau turi tarptautinę patirtį ir vertina skandinaviškus standartus.
Rinkos tyrimui naudokite ne tik staldinius tyrimus, bet ir apsilankykite Lietuvoje kelis kartus prieš priimdami sprendimą. Dalyvaukite pramonės parodose, konferencijose, susitikite su potencialiais klientais ir partneriais. Lietuvos verslo asociacijos ir prekybos rūmai gali būti naudingi, tačiau tikrasis supratimas ateina iš tiesioginės patirties.
Pardavimo kanalų ir partnerysčių strategija
Danijos įmonėms, planuojančioms įeiti į Lietuvos rinką, vienas iš svarbiausių sprendimų yra pasirinkti tinkamą įėjimo strategiją. Turite tris pagrindinius variantus: steigti savo dukterinę įmonę, dirbti per vietinius distributorius ar partnerius, arba pradėti su atstovybe be juridinio asmens statuso.
Dukterinės įmonės steigimas duoda jums visišką kontrolę, bet reikalauja didesnių investicijų ir įsipareigojimų. Tai tinka, jei planuojate ilgalaikę strategiją, tikitės reikšmingos apyvartos (bent 500 000 eurų per pirmuosius 2-3 metus) ir norite tiesiogiai valdyti visus procesus. Privalumai akivaizdūs – jūs kontroliuojate prekės ženklą, klientų santykius, kainų politiką. Trūkumai taip pat aiškūs – reikia samdyti personalą, tvarkyti buhalterinę apskaitą, mokėti mokesčius, suprasti vietines biurokratines procedūras.
Darbas per vietinius distributorius ar partnerius yra mažiau rizikinga strategija, tinkama pradžiai. Lietuvoje yra nemažai įmonių, kurios jau turi sukūrusios platinimo tinklus ir ieško užsienio produktų ar paslaugų. Šis modelis leidžia greitai patekti į rinką su minimaliomis investicijomis. Tačiau čia slypi pavojus – jūs priklausote nuo partnerio kompetencijos, motyvacijos ir sąžiningumo. Pasirinkite partnerį labai atidžiai, patikrinkite jų reputaciją, aplankykite jų biurus, susipažinkite su komanda.
Ieškant partnerių Lietuvoje, naudokite kelis kanalus. Danijos ambasada Vilniuje ir Danijos verslo taryba gali padėti su kontaktais. Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmai taip pat organizuoja verslo misijas ir gali rekomenduoti potencialius partnerius. Tačiau asmeniniai tinklai dažnai veikia geriau – dalyvaukite pramonės renginiuose, naudokite LinkedIn, kalbėkite su kitomis Danijos įmonėmis, kurios jau veikia Lietuvoje.
Vertinant potencialius partnerius, atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus: jų finansinę būklę (galite patikrinti per Rekvizitai.lt ar panašias duomenų bazes), esamų partnerių atsiliepimus, komandos kompetenciją, infrastruktūrą ir logistiką. Labai svarbu aiškiai apibrėžti lūkesčius sutartyje – teritoriją, pardavimo tikslus, atsakomybes, komisinių struktūrą, prekės ženklo naudojimo taisykles.
Skaitmeniniai pardavimo kanalai Lietuvoje sparčiai auga. E-komercija sudaro vis didesnę dalį mažmeninės prekybos, o lietuviai aktyviai perka internetu. Jei jūsų produktas tinka elektroninei prekybai, apsvarstykite galimybę naudoti vietines platformas kaip Pigu.lt, Varle.lt ar tarptautines kaip Amazon, kuri vis aktyviau plečiasi Baltijos šalyse. B2B sektoriuje LinkedIn yra labai efektyvus kanalas Lietuvoje – lietuviai aktyviai naudoja šią platformą profesiniam tinklaveikiui.
Marketingo ir prekės ženklo pozicionavimas
Lietuvos vartotojai ir verslo klientai turi specifinį požiūrį į užsienio prekės ženklus, kuris skiriasi nuo kitų Baltijos šalių. Istoriškai lietuviai turėjo stiprų polinkį vertinti Vakarų Europos produktus kaip aukštesnės kokybės, ir šis suvokimas išlieka, nors vietiniai prekės ženklai vis labiau konkuruoja.
Danijos kilmė gali būti stiprus turtas jūsų marketingo strategijoje. Danija Lietuvoje asocijuojasi su kokybe, dizainu, inovacijomis ir skandinavišku gyvensenos stiliumi. „Hygge” koncepcija tapo populiari tarp lietuviškos vidurinės klasės, o daniškas dizainas vertinamas interjero ir mados srityse. Jei jūsų verslas susijęs su šiomis sritimis, akcentuokite skandinavišką kilmę.
Tačiau būkite atsargūs su kainodara. Lietuviai yra pragmatiški pirkėjai, kurie vertina kokybę, bet taip pat ieško vertės už pinigus. Pernelyg aukštos kainos be aiškaus pagrindimo gali atstumti klientus. Jūsų marketingas turėtų aiškiai komunikuoti, kodėl jūsų produktas ar paslauga verta daugiau – ar tai ilgesnis tarnavimo laikas, geresnis klientų aptarnavimas, unikalios funkcijos ar aplinkosauginis tvarumas.
Skaitmeninė rinkodara Lietuvoje yra labai efektyvi ir santykinai pigi, palyginti su Danija. Facebook ir Instagram vis dar yra dominuojančios socialinės medijos platformos, nors TikTok sparčiai auga jaunesnėje auditorijoje. LinkedIn yra būtinas B2B sektoriui. Google Ads kampanijos Lietuvoje yra pigesnės nei Skandinavijoje, o konkurencija už raktinius žodžius dažnai mažesnė.
Turinys lietuvių kalba yra kritiškai svarbus. Nors daugelis lietuvių, ypač jaunesnės kartos, puikiai kalba angliškai, vietinė kalba rodo pagarbą rinkai ir padidina pasitikėjimą. Jūsų svetainė, socialinės medijos, reklamos ir klientų aptarnavimas turėtų būti lietuvių kalba. Naudokite profesinius vertėjus, ne automatinį vertimą – prastas vertimas gali sugadinti jūsų reputaciją.
Influencerių marketingas Lietuvoje yra efektyvus, bet rinka yra mažesnė, todėl mikro-influenceriai (5000-50000 sekėjų) dažnai duoda geresnį ROI nei dideli vardai. Lietuviai vertina autentiškumą, todėl rinkitės influencerius, kurių vertybės atitinka jūsų prekės ženklą, ne tik tuos, kurie turi daugiausiai sekėjų.
Tradicinė rinkodara vis dar veikia tam tikruose segmentuose. Vietiniai verslo leidiniai, pramonės žurnalai ir konferencijos gali būti vertos investicijos B2B sektoriui. Televizija ir radijas yra mažiau efektyvūs dėl aukštų kainų ir mažesnio tikslinės auditorijos pasiekiamumo, nebent jūsų produktas yra masiniam vartojimui.
Logistika, tiekimo grandinės ir operaciniai aspektai
Lietuvos geografinė padėtis daro ją patrauklią logistikos baze Baltijos regionui. Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos jūrų uostas ir vienas iš svarbiausių Rytų Baltijos regione. Nors Brexit ir geopolitinė įtampa su Rusija pakeitė kai kuriuos logistikos srautus, uostas išlieka strategiškai svarbus.
Danijos įmonėms, planuojančioms importuoti prekes į Lietuvą, yra kelios pagrindinės logistikos galimybės. Jūrų transportas per Klaipėdą yra ekonomiškas didelėms siuntoms, nors reikalauja daugiau laiko. Kelių transportas iš Danijos per Vokiją ir Lenkiją yra greičiausias ir lanksčiausias variantas – sunkvežimis gali pasiekti Vilnių per 24-36 valandas. Oro transportas per Vilniaus ar Kauno oro uostus tinka skubioms ar vertingoms siuntoms, bet yra brangiausias.
Sandėliavimas Lietuvoje yra santykinai pigus, palyginti su Skandinavija. Vilniaus ir Kauno regionuose yra šiuolaikiškų logistikos centrų, atitinkančių ES standartus. Jei planuojate laikyti atsargas Lietuvoje, apsvarstykite 3PL (trečiosios šalies logistikos) paslaugų teikėjus, kurie gali tvarkyti sandėliavimą, inventorių ir platinimą. Tai leidžia jums sutelkti dėmesį į pardavimus ir rinkodarą, o ne į operacinę logistiką.
Muitinės procedūros tarp ES šalių yra supaprastintos, bet vis tiek reikalauja tinkamos dokumentacijos, ypač PVM tikslais. Intrastat deklaracijos yra būtinos, kai jūsų prekybos apimtys viršija tam tikrus slenksčius. Vėlgi, geras buhalteris ar logistikos konsultantas gali sutaupyti daug laiko ir išvengti baudų.
Klientų aptarnavimas ir garantinio serviso organizavimas yra dažnai nepakankamai įvertinamas aspektas. Lietuviai tikisi greito ir efektyvaus klientų aptarnavimo. Jei jūsų produktas reikalauja techninės priežiūros ar remonto, turite turėti aiškų planą, kaip tai bus organizuojama Lietuvoje. Ar turėsite vietinį servisą? Ar siųsite dalis iš Danijos? Ar bendradarbiausite su vietiniais servisais? Šie klausimai turi būti išspręsti prieš pradedant pardavimus.
Finansavimas, mokesčiai ir finansinis planavimas
Finansinis planavimas įeinant į naują rinką yra kritiškai svarbus, o daugelis įmonių čia daro klaidas, nepakankamai įvertindamos realias išlaidas ir laiką iki pelno.
Pradinio kapitalo poreikiai priklauso nuo jūsų įėjimo strategijos. Jei steigiате dukterinę įmonę, skaičiuokite ne tik minimalų įstatinį kapitalą (2500 eurų), bet ir realias veiklos pradžios išlaidas: biuro nuoma ar virtualios biuro paslaugos (300-1000 eurų per mėnesį), darbuotojų atlyginimai (vidutiniškai 2000-3000 eurų bruto specialistui), rinkodaros biudžetas (bent 2000-5000 eurų per mėnesį pradžioje), kelionės ir atstovavimo išlaidos, teisinės ir buhalterinės paslaugos (500-1500 eurų per mėnesį).
Realistiškai, turėtumėte turėti bent 50 000-100 000 eurų biudžetą pirmųjų 12-18 mėnesių veiklai, jei planuojate rimtą įėjimą su vietine komanda. Jei dirbate per partnerius, pradinės investicijos gali būti 10 000-30 000 eurų, bet jūsų kontrolė ir pelno maržos bus mažesnės.
Finansavimo galimybės Lietuvoje apima vietinių bankų paskolas, bet kaip naujai įmonei be veiklos istorijos gauti finansavimą bus sudėtinga. Geriau pradėti su savo kapitalu arba finansavimu iš Danijos. ES struktūriniai fondai ir Lietuvos verslo paramos programos egzistuoja, bet dažniausiai yra orientuotos į vietines įmones ar investicijas, kuriančias darbo vietas.
Mokesčių optimizavimas yra teisėtas ir protingas dalykas, bet turi būti daroma per teisininkus ir buhalterius, kurie supranta ir Danijos, ir Lietuvos mokesčių sistemas. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tarp Danijos ir Lietuvos leidžia išvengti mokesčių mokėjimo abiejose šalyse, bet reikia teisingai struktūruoti operacijas.
Pelno mokestis Lietuvoje yra 15 procentų, bet mažos įmonės (iki 10 darbuotojų ir 300 000 eurų apyvartos) gali mokėti tik 5 procentus nuo pirmo milijono eurų pelno. PVM tarifas yra 21 procentas, su sumažintais 9 ir 5 procentų tarifais tam tikroms prekėms ir paslaugoms. Socialinio draudimo įmokos darbdaviui sudaro apie 1,77 procento nuo darbo užmokesčio, kas yra žymiai mažiau nei Danijoje.
Finansinė apskaita Lietuvoje turi atitikti tarptautinius standartus (IFRS mažosioms įmonėms arba Lietuvos verslo apskaitos standartus). Metinės finansinės ataskaitos turi būti teikiamos į Juridinių asmenų registrą ir yra viešai prieinamos. Tai reiškia, kad jūsų konkurentai ir partneriai gali matyti jūsų finansinius rezultatus, kas yra skirtinga nuo kai kurių kitų šalių.
Valiutos rizika yra minimali, nes Lietuva naudoja eurą nuo 2015 metų. Tai supaprastina finansinį planavimą ir elimuoja valiutos keitimo išlaidas bei rizikas.
Ilgalaikis augimas ir adaptacija rinkoje
Sėkmingas įėjimas į Lietuvos rinką yra tik pradžia. Ilgalaikis sėkmė reikalauja nuolatinio mokymosi, adaptacijos ir investicijų į santykius.
Pirmieji 12-18 mėnesių bus mokymosi laikotarpis, nepriklausomai nuo to, kaip gerai pasiruošėte. Būkite pasirengę koreguoti savo strategiją pagal realią rinkos reakciją. Tai, kas veikia Danijoje, ne visada veiks Lietuvoje, ir atvirkščiai. Klausykite savo vietinės komandos, partnerių ir klientų – jie supranta rinką geriau nei jūs.
Investavimas į vietinę komandą yra kritiškai svarbus. Jei samdote lietuvius darbuotojus, suteikite jiems pakankamai autonomijos ir pasitikėjimo. Mikrovaldymas iš Kopenhagos neveiks – laiko skirtumas yra tik viena valanda, bet kultūrinis atstumas gali būti didesnis. Reguliariai lankykitės Lietuvoje, parodykite, kad rinka jums svarbi, bet leiskite vietinei komandai priimti kasdieninius sprendimus.
Tinklaveiksmas ir santykių kūrimas yra nesibaigiantis procesas. Stokite į Danijos-Lietuvos verslo tarybą, dalyvaukite pramonės asociacijų veikloje, rėmkite vietinius renginius. Verslas Lietuvoje vis dar labai remiasi asmeniniais ryšiais, ir jūsų matomumas bei reputacija bendruomenėje yra vertingas turtas.
Stebėkite rinkos pokyčius ir būkite pasiruošę adaptuotis. Lietuvos rinka keičiasi greičiau nei Danijos – naujos technologijos diegiamos sparčiau, vartotojų elgsena evoliucionuoja, konkurencija intensyvėja. Kas veikė prieš dvejus metus, gali nebveikti dabar. Reguliariai peržiūrėkite savo strategiją, kainų politiką, rinkodaros požiūrį.
Plėtra į kitas Baltijos šalis gali būti natūralus kitas žingsnis. Lietuva gali tarnauti kaip jūsų bazė regionui – iš čia galite lengvai pasiekti Latviją ir Estiją. Nors kiekviena šalis turi savo ypatumų, daug ko išmoksite Lietuvoje, kas bus taikytina ir kaimyninėse šalyse. Kai kurios Danijos įmonės naudoja Vilnių kaip savo Baltijos regiono būstinę, valdydamos operacijas visose trijose šalyse.
Tvarumas ir socialinė atsakomybė tampa vis svarbesni Lietuvoje, ypač jaunesnei kartai ir stambesnėms įmonėms. Jei jūsų Danijos įmonė turi stiprias ESG (aplinkosaugos, socialinės ir valdymo) iniciatyvas, komunikuokite jas Lietuvoje. Tai gali būti stiprus diferenciacijos faktorius, nes ne visos vietinės įmonės dar investuoja į šias sritis.
Skaitmeninė transformacija Lietuvoje vyksta sparčiai, ir jūs turite būti jos dalis. Investuokite į skaitmenines rinkodaros priemones, e-komercijos platformas, CRM sistemas, automatizaciją. Lietuviai, ypač jaunesni, tikisi skaitmeninio patogaus patyrimo, ir įmonės, kurios to nesiūlo, praranda konkurencingumą.
Danijos įmonės, kurios sėkmingai įsitvirtino Lietuvoje, dažnai pastebi, kad rinka suteikė daugiau galimybių, nei tikėjosi. Lietuva gali būti ne tik pardavimų rinka, bet ir talentų šaltinis, inovacijų centras ar gamybos bazė. Kai kurios įmonės pradeda su pardavimais, bet vėliau perkelia dalį oper
