Odos pokyčiai, kuriuos verta stebėti
Oda – didžiausias žmogaus organas, kuris nuolat keičiasi ir atsinaujina. Vieni pokyčiai yra natūralūs, kiti gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus. Apgamai, arba melanocitiniai apgamai, yra įprasti odos dariniai, kuriuos turi beveik kiekvienas žmogus. Jie gali būti įgimti arba įgyti gyvenimo eigoje. Suaugęs žmogus vidutiniškai turi nuo 10 iki 40 apgamų, tačiau šis skaičius gali būti ir didesnis.
Naujai atsiradę apgamai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau jų atsiradimas suaugusiame amžiuje gali kelti klausimų. Nors dauguma naujų apgamų yra gerybiniai, kai kurie jų gali būti ankstyvos odos vėžio, ypač melanomos, požymis. Todėl svarbu žinoti, į kokius požymius atkreipti dėmesį ir kada verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kodėl atsiranda nauji apgamai?
Apgamai formuojasi, kai odos ląstelės, vadinamos melanocitais, auga grupėmis ar sankaupomis. Melanocitai gamina melaniną – pigmentą, suteikiantį odai, plaukams ir akims spalvą. Nauji apgamai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Hormoniniai pokyčiai – paauglystė, nėštumas ar menopauzė gali paskatinti naujų apgamų atsiradimą.
- Saulės poveikis – ilgalaikis buvimas saulėje be apsaugos didina tikimybę, kad atsiras nauji apgamai.
- Genetiniai veiksniai – polinkis turėti daugiau apgamų gali būti paveldimas.
- Amžius – nors dauguma apgamų atsiranda iki 30 metų, jie gali formuotis ir vėlesniame amžiuje.
- Imuninės sistemos pokyčiai – imunosupresija gali turėti įtakos naujų apgamų atsiradimui.
Tyrimai rodo, kad vidutiniškai žmogaus kūne apgamų skaičius didėja iki 30-35 metų, o vėliau pradeda mažėti. Tačiau nauji apgamai gali atsirasti bet kuriame amžiuje, todėl svarbu reguliariai tikrinti savo odą.
Normalių ir įtartinų apgamų skirtumai
Dauguma apgamų yra visiškai nepavojingi, tačiau kai kurie gali turėti požymių, rodančių galimus piktybinius pokyčius. Dermatologai naudoja ABCDE taisyklę, padedančią atskirti įprastus apgamus nuo potencialiai pavojingų:
- A (asimetrija) – normalūs apgamai paprastai yra simetriški. Jei apgamas yra netaisyklingos formos ar viena pusė skiriasi nuo kitos, tai gali būti įtartina.
- B (kraštai) – gerybinių apgamų kraštai paprastai yra lygūs ir aiškūs. Nelygūs, dantyti ar išsilieję kraštai gali kelti susirūpinimą.
- C (spalva) – normalūs apgamai paprastai yra vienodos spalvos. Jei apgame matomi skirtingi atspalviai (rudi, juodi, raudoni, mėlyni ar balti), tai gali būti pavojaus ženklas.
- D (diametras) – apgamai, didesni nei 6 mm skersmens (maždaug pieštuko trintuko dydžio), reikalauja didesnio dėmesio.
- E (evoliucija) – bet kokie apgamo pokyčiai laike, įskaitant dydį, formą, spalvą, aukštį ar naujus simptomus, tokius kaip kraujavimas ar niežėjimas, turėtų būti patikrinti specialisto.
Be šių pagrindinių požymių, verta atkreipti dėmesį ir į kitus įtartinus ženklus: apgamo skausmingumą, niežėjimą, kraujavimą ar šašo formavimąsi be aiškios priežasties.
Rizikos grupės ir prevencija
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką susirgti odos vėžiu, todėl jiems ypač svarbu stebėti naujus apgamus. Rizikos veiksniai apima:
- Šviesią odą, šviesias akis ir šviesius plaukus
- Daugiau nei 50 apgamų kūne
- Šeiminę melanomos ar kitų odos vėžio formų istoriją
- Ankstesnį odos vėžį
- Stiprius nudegimus saulėje, ypač vaikystėje
- Dažną saulės poveikį dėl darbo ar laisvalaikio veiklų
- Soliariumų naudojimą
- Nusilpusią imuninę sistemą
Prevencijos priemonės, padedančios sumažinti naujų apgamų atsiradimą ir odos vėžio riziką:
- Vengti saulės spinduliuotės piko valandomis (10-16 val.)
- Naudoti plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės (SPF 30 ar daugiau)
- Dėvėti apsauginius drabužius, skrybėles ir akinius nuo saulės
- Vengti soliariumų
- Reguliariai tikrinti savo odą
Kada kreiptis į gydytoją
Ne visi nauji apgamai reikalauja medicininės konsultacijos, tačiau tam tikrais atvejais būtina kreiptis į specialistą:
- Jei pastebėjote naują apgamą, kuris atrodo neįprastai ar atitinka ABCDE taisyklės požymius
- Jei esamas apgamas pradėjo keistis (dydis, forma, spalva)
- Jei apgamas kraujuoja, niežti, skausmingas ar šašuoja be aiškios priežasties
- Jei turite daug apgamų (daugiau nei 50) ir pastebėjote naujus
- Jei jūsų šeimoje buvo melanoma ar kitos odos vėžio formos
- Jei anksčiau jau turėjote odos vėžį
Šiuolaikinėje medicinoje yra keletas metodų, padedančių įvertinti apgamus:
- Dermatoskopija – neinvazinis tyrimas, kai dermatologas naudoja specialų prietaisą (dermatoskopą), leidžiantį matyti gilesnius odos sluoksnius ir struktūras, nematomus plika akimi.
- Skaitmeninė dermoskopija – apgamų fotografavimas ir sekimas laike, leidžiantis pastebėti net menkiausius pokyčius.
- Odos biopsija – nedidelio odos gabaliuko paėmimas ir ištyrimas laboratorijoje, siekiant nustatyti, ar yra piktybinių ląstelių.
Savistaba ir reguliarūs patikrinimai
Reguliari savistaba yra vienas efektyviausių būdų anksti pastebėti potencialiai pavojingus odos pokyčius. Rekomenduojama tikrinti savo odą kartą per mėnesį, ypač jei priklausote rizikos grupei. Štai keletas praktinių patarimų, kaip atlikti savistabą:
- Pasirinkite gerai apšviestą kambarį su visu kūno veidrodžiu.
- Apžiūrėkite visą kūną, įskaitant galvos odą, ausų užpakalinę dalį, nugarą, tarpupirščius ir padus.
- Naudokite rankinį veidrodį, kad pamatytumėte sunkiai pastebimas vietas.
- Atkreipkite dėmesį į visus apgamus, dėmes ar neįprastus odos darinius.
- Fotografuokite įtartinus apgamus, kad galėtumėte sekti pokyčius laike.
- Užsirašykite pastebėjimus ir, jei kyla abejonių, kreipkitės į gydytoją.
Be reguliarios savistabos, rekomenduojama kasmet apsilankyti pas dermatologą profilaktiniam patikrinimui, ypač jei priklausote rizikos grupei. Specialistas gali pastebėti pokyčius, kuriuos jums būtų sunku įžvelgti, ir atlikti išsamesnį tyrimą, jei reikia.
Apgamų šalinimas: mitas ar būtinybė?
Aplink apgamų šalinimą sukasi nemažai mitų ir klaidingų įsitikinimų. Vienas dažniausių – kad apgamų liesti negalima, nes tai gali paskatinti vėžio vystymąsi. Iš tiesų, medicininiu požiūriu atliekamas apgamo pašalinimas yra saugi procedūra, jei ją atlieka kvalifikuotas specialistas.
Apgamai šalinami dėl kelių priežasčių:
- Medicininės indikacijos – jei apgamas kelia įtarimą dėl galimo piktybiškumo, jis pašalinamas ir ištiriamas histologiškai.
- Funkciniai nepatogumai – apgamai, esantys vietose, kur jie nuolat trinasi į drabužius, gali būti skausmingi ir kraujuoti.
- Estetinės priežastys – kai kurie žmonės nori pašalinti apgamus dėl jų išvaizdos, ypač jei jie yra matomose vietose.
Svarbu žinoti, kad savaiminis apgamų šalinimas namuose yra pavojingas ir nerekomenduojamas. Netinkamai pašalinus apgamą, galima:
- Praleisti ankstyvus vėžio požymius
- Sukelti infekciją
- Palikti randą, kuris gali būti labiau pastebimas nei pats apgamas
- Pašalinti tik dalį apgamo, o likusios ląstelės gali ir toliau daugintis
Jei apgamas kelia nepatogumų ar estetinių rūpesčių, visada geriau pasikonsultuoti su dermatologu, kuris įvertins situaciją ir pasiūlys tinkamiausią sprendimą.
Po oda slypinčios tiesos
Mūsų oda pasakoja istoriją apie mūsų sveikatą, gyvenimo būdą ir net genetinį paveldą. Nauji apgamai gali būti tiek natūralaus senėjimo proceso dalis, tiek rimtesnių sveikatos problemų signalas. Svarbiausia – išmokti „skaityti” savo odą ir laiku pastebėti nerimą keliančius pokyčius.
Reguliari savistaba, apsauga nuo saulės ir profilaktiniai patikrinimai pas dermatologą yra trys kertiniai akmenys, padedantys išlaikyti odą sveiką ir anksti pastebėti galimas problemas. Prisiminkite, kad anksti diagnozuotas odos vėžys, įskaitant melanomą, dažniausiai yra visiškai išgydomas.
Galiausiai, klausykite savo intuicijos – jei kažkas atrodo neįprasta ar kelia nerimą, geriau pasikonsultuoti su specialistu ir išsklaidyti abejones, nei nerimasti ir atidėlioti vizitą. Jūsų oda yra veidrodis, atspindintis bendrą organizmo būklę, todėl rūpintis ja – reiškia rūpintis visa savo sveikata.
Parengta pagal: https://implantera.lt/lt/naudinga-informacija/naujai-atsirade-apgamai-priezastys-ir-kada-reiketu-sunerimti
